Repertuaras ir gastrolės

Krištolinis balsas

2021 Gruodžio 10
1 val. 50 min.
18 Eur
Renginio laikas: 18.30 val. 
Renginio vieta: Klaipėdos koncertų salė
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
Solistė Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas)
Programa: Benjamin Britten,  Witold  Lutosławski, Anton Bruckner



Krištolinio balso ir simfoninės muzikos grožis

Įsibėgėjęs festivalis „Salve Musica“ kviečia išgirsti krištolinį pajūryje augusios solistės Laurynos Bendžiūnaitės balsą ir sutikti laukiamus svečius iš sostinės – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą su Gintaru Rinkevičiumi priešakyje. Sopranui ir simfoniniam orkestrui sukurti muzikos šedevrai gruodžio 10 d., penktadienį, 18.30 val. pradžiugins į koncertą „Krištolinis balsas“ Klaipėdos koncertų salėje susirinkusius klausytojus.

Nuostabus L. Bendžiūnaitės sopranas dažniau skamba užsienio teatrų ir koncertų salėse, tad kiekvienas jos pasirodymas Lietuvoje sulaukia didelio susidomėjimo. Nidoje gimusi ir užaugusi operos solistė mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Karališkojoje muzikos akademijoje Londone, stažavosi Kardifo Balso akademijoje. Įsikūrusi Štutgarte ji kelis metus dirbo šio miesto operos teatre, kur kasmet dainuodavo 35 spektakliuose. L. Bendžiūnaitė taip pat yra sukūrusi vaidmenų Švedijos karališkojoje operoje, Reino nacionalinėje operoje Strasbūre, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Vilnius City Opera pastatymuose. Koncertuose solistę galima pamatyti tiek su svarbiausiais Lietuvos orkestrais, tiek ir su Europos žvaigždėmis, pavyzdžiui, Karališkuoju Concertgebouw orkestru iš Amsterdamo.

Pasak L. Bendžiūnaitės, ją ir Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą sieja glaudus ryšys ir muzikinis bendradarbiavimas. Kartu su orkestru šiame koncerte ji interpretuos Benjamino Britteno ir Witoldo Lutosławskio kūrinius.

Išskirtinis britų kompozitoriaus B. Britteno talentas pastebėtas nuo pat vaikystės, o „Keturias prancūziškas dainas“ jis, būdamas keturiolikos, parašė savo tėvų vestuvių metinių proga. Kūrinyje jaučiama didelė prancūzų impresionisto Claude‘o Debussy įtaka, neveltui koncerte girdėsime ir šio kompozitoriaus muziką.

Witoldas Lutosławskis ankstyvajame kūrybos etape dažnai naudodavo lenkų muzikinio folkloro motyvus. Tai atsispindi ir „Silezijos triptike“, skirtame sopranui ir simfoniniam orkestrui. Šiuo kūriniu kompozitorius sugebėjo tiek prisitaikyti prie pokario nacionalinio meno tendencijų, tiek išsiskirti tarp kitų savo meistryste bei originalumu.

Klaipėdos koncertų salėje visada laukiamas svečias – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas kolektyvas neseniai paminėjo 30-ąsias veiklos metines. Daugybę veiklų suderinantis, vietoje nenustygstantis orkestro vadovas puikiai atspindi ir paties orkestro veidą: pilnas jaunatviškų idėjų, neriantis į įvairias muzikines avantiūras, neapsiribojantis klasikiniu repertuaru. Prisiminkime tą faktą, kad maestro vadovaujamo orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Šalies simfoninių orkestrų kontekste LVSO išsiskiria savo universalumu ir produktyvumu. Jo repertuare šalia klasikinės ir šiuolaikinės muzikos rasime operos pastatymus, bendradarbiavimą su roko, džiazo ir populiariosios muzikos atstovais.

Koncertą G. Rinkevičiaus vedamas orkestras pradės melomanams gerai žinomu Claude‘o Debussy simfoniniu preliudu „Fauno popietė“. Poemos įkvėpta muzika tapo įkvėpimu kitiems darbams: taip atsirado baletai, o pats kūrinys laikomas reikšmingu posūkiu Vakarų muzikos istorijoje. Žymus prancūzų kompozitorius ir dirigentas Pierre‘as Boulezas tvirtino, kad „Fauno popietė“ žymi moderniosios muzikos pradžią.

Po L. Bendžiūnaitės atliekamų dainų – įspūdingas ir pakilus koncerto finalas su Antono Brucknerio Simfonija Nr. 6 A-dur. Tai pati šviesiausia kompozitoriaus simfonija, suvokiama kaip pasaulėtvarkos grožio ir didybės pašlovinimas. A. Bruckneris ją kūrė būdamas pakilios nuotaikos ir keliaudamas po Šveicariją. Muzikoje trykšta džiūgavimas, beatodairiškas svaiginimasis būties pilnatve, o lyrinės temos prisodrintos iki tol negirdėta emocine galybe ir jausmų šiluma.

Kviečiame į šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ koncertą pasigėrėti krištoliniu balsu ir pakilia simfonine muzika!

  • Atvykstant į koncertą (sulaukusiems 16 m. ir vyresniems asmenims) būtina turėti galiojuantį Galimybių pasą;
  • Koncertuose privaloma dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius (išskyrus vaikus iki 6 m., neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali);
  • Į koncertus draudžiama eiti, jei turite ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (čiaudėjate, kosėjate), kitų užkrečiamųjų ligų požymių, karščiuojate (tokiais laikomi turintys 37,3 laipsnių temperatūros). Asmenys, turintys išvardintus simptomus, į renginį nebus įleidžiami ir pinigai už bilietus nebus grąžinami;
  • Temperatūra bus tikrinama bilietų kontrolierių;
  • Lankytojai, pirkę bilietus kasoje, bus registruojami prieš koncertą;
  • Dėl Galimybių paso ar kitų reikalingų dokumentų patikrinimo, gali susidaryti spūstys, todėl lankytojai prašomi į koncertą atvykti anksčiau;
  • Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami Klaipėdos koncertų salės socialiniuose tinkluose ir kitose komunikacijos priemonėse. Dalyvaudami renginyje patvirtinate, kad suteikiate leidimą naudoti Jūsų atvaizdą foto ir vaizdo medžiagoje.