XLII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

XLII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

Didingas klasikos skambesys

2017 m. kovo 29–balandžio 21 d.

Pavasariško festivalio horizontai,  arba

Nuo autentiško barokinio skambesio iki modernių technologijų

Artinasi didinga klasikinės muzikos šventė – XLII festivalis  „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Kovo 29–balandžio 21 dienomis jis švartuosis Klaipėdos koncertų salėje – didžiausiame pajūrio klasikinės muzikos uoste, kur puoselėjamos istorinės vertybės ir kuriami modernios kultūros ženklai.

Įkūnydama patrauklią tradicijų ir naujovių sintezę festivalio programa pristato septynis įspūdingus renginius. Ekspresyvi ir galinga garsų jūra išsilies solistų virtuozų pasažuose, kerės simfoninių ir kamerinių orkestrų koncertuose. Skambės laiko išbandymus atlaikę praeities šedevrai ir naujausių dabarties kūrinių premjeros. Festivalis žavės publiką autentiškų barokinių instrumentų skambesiu ir stebins modernių technologijų invazija į akademinės kultūros lauką.

Kviečiame pasitikti pavasarį su muzika! Klausydami jos pamiršite viską aplinkui. Mėgausitės garsais, o siela pašėlusiu greičiu lėks tolimiausių minčių, siekių ir svajonių vingiais... Tobulas muzikos grožis ir jėga stulbins nevaržoma energija ir dovanos džiaugsmingo pakylėjimo akimirkas!

 

Kovo 29 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Klasikos fontanai“

Pradedamasis koncertas „Klasikos fontanai“užlies jus  fortepijono ir styginių instrumentųmuzikos skambesiais. Klaipėdos kamerinio orkestro scenos partneriu vėl bus pianistas Lukas Geniušas. Šio talentingo ir perspektyvaus atlikėjo koncertų geografija jau seniai peržengė Europos sienas. Jo kūrybinėje biografijoje įrašytos pergalės svarbiuose tarptautiniuose konkursuose, tarp jų – sidabro medaliai F. Chopino konkurse Varšuvoje ir P. Čaikovskio konkurse Maskvoje, stambūs solo rečitaliai bei pasirodymai su žymiais orkestrais. Šįkart į Lietuvą L. Geniušas atvyks po koncertų Singapūre ir Japonijoje, kur gros su Singapūro simfoniniu orkestru ir Japonijos filharmonijos orkestru, o Paryžiuje koncertuos su Orchestre Philharmonique de Radio France.

Dviejų tautybių ir dviejų kultūrų atstovas L. Geniušas viename interviu teigia: „Į Lietuvą visada atvažiuoju kaip namo. Taip buvo nuo vaikystės ir taip, esu įsitikinęs, bus visada.“

Klaipėdos koncertų salėje anksčiau esame klausę Luko solinių koncertų, fortepijoninio dueto su tėvu Petru Geniušu bei muzikavimo kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru. Būsimoje programoje „Klasikos fontanai“ skambės XVIII ir XX amžių klasika: Wolfgangas Amadeusas  Mozartas ir Josephas Haydnas, Dmitrijus Šostakovičius ir Benjaminas Brittenas.

Kovo 31 d., penktadienis, 18.30 val.
„Garsų
kaskados“

Koncertas „Garsų kaskados“ paminės vieno ryškiausių ir produktyviausių Lietuvos kamerinių ansamblių – fortepijoninio trio „Kaskados“20-ies metų sukaktį. Puikių atlikėjų ansamblis atlieka įvairių epochų kūrinius, bet ypač rūpestingai puoselėja šiuolaikinę lietuvių muziką ir nemažai energijos skiria jos sklaidai. Tad ir jubiliejinį vakarą trio pagrieš naujausią Anatolijaus Šenderovo kūrinį – Koncertą fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui. Taip pat skambės fragmentai iš šio autoriaus baleto „Dezdemona“.

Prie dirigento pulto stovės maestro Modestas Pitrėnas, kuris entuziastingai dirba „beprotiškai įdomų, nenuobodų kūrybinį darbą“. Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, įvertintas Lietuvos nacionaline bei Baltijos Asamblėjos meno premijomis, su savo vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei solistais Lilija Gubaidulina, Ieva Prudnikovaite ir Edgaru Davidovičiumi atliks Dmitrijaus Šostakovičiaus dainų ciklą „Iš žydų liaudies poezijos“. Koncerto pabaigoje skambės šio kompozitoriaus Devintoji simfonija.

Balandžio 5 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Vandens spalva“

„Sinfonietta Rīga“ yra vienintelis tokio tipo kolektyvas ne tik Latvijoje, bet ir Baltijos šalyse. Jis yra tarsi katilas, kuriame produktyviai maišosi Vakarų ir Rytų Europos muzikinės tradicijos. Taip formuojasi unikalus, sąmoningai puoselėjamas atlikimo stilius, pasižymintis nepriekaištinga skambesio kokybe. „Sinfonietta Rīga“ koncertuoja ne tik Latvijoje, bet ir svetur. Ji kelis kartus pelnė Didįjį Latvijos muzikos prizą.

Svarbiausias latvių orkestro koncerto akcentas – lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Vandens spalva“ saksofonams solo ir kameriniam orkestrui premjera. Rygos „Saksofonijos“ festivalio bei „Klaipėdos muzikos pavasario“ užsakymu sukurtas kūrinys, pasak autorės, „poetiškai tyrinėja iliuzinę vandens spalvą, kuri iš tikrųjų neegzistuoja“.

Solo partiją atliks Latvijoje reziduojantis lietuvių saksofonininkas Arvydas Kazlauskas, grosiantis  sopraniniu, altiniu ir baritoniniu saksofonais. Koncertą, kuriame dar bus atliekami Josepho Haydno, Jachino Poussono bei Erkki-Sven Tüüro kūriniai, diriguos „Sinfonietta Rīga“ meno vadovas Normundas Šnē.

Balandžio 7 d., penktadienis, 18.30 val.
„Pasija pagal Joną“

Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Joną“ – nepaprastos įtaigos kūrinys. Jo autorius buvo labai tikintis žmogus ir siekė garbinti Dievą savo kūryboje. Pasakojanti Kristaus kančios istoriją „Pasija pagal Joną“ dažniausiai atliekama gavėnios laiku, prieš Velykas.

Šio iškilaus kūrinio atlikimo iniciatorius – dirigentas Andresas Mustonenas. pasaulyje pripažintas senosios muzikos specialistas, ilgametis ansamblio „Hortus musicus“ meno vadovas, charizmatiškas smuikininkas ir dirigentas. Gilus muzikos pažinimas atveria jam galimybes savitai interpretuoti įvairiausių žanrų bei laikotarpių kūrinius. A. Mustonenas vadovaus J. S. Bacho „Pasijos pagal Joną“  atlikimui Klaipėdoje bei Taline, dalyvaujant lietuvių ir estų atlikėjams. Tai Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamųjų grupe, ir Talino berniukų choras bei solo partijas atliksiantys solistai iš Estijos.

Tai bus puikus dviejų šalių muzikų bendradarbiavimo pavyzdys, jautriai prabilsiantis į klausytojus ir paskatinsiantis juos permąstyti savo gyvenimo prasmę. Sykiu jis paminės Reformacijos 500 metų sukaktį, teigdamas bendrystę, tikėjimą ir viltį.

Balandžio 14 d., penktadienis, 18.30 val.
„Bachas ir Prancūzija“

Ansamblis „Les Talens Lyriques“ („Scenos talentai“) susibūrė prieš 25 metus klavesinininko ir dirigento Christophe’o Rousset iniciatyva. Instrumentalistus ir vokalistus vienijantis ansamblis buvo pavadintas pagal Jeano-Philippe’o Rameau operos „Hebės puotos“ paantraštę.

„Les Talens Lyriques“ gilinasi į gausų vokalinės ir instrumentinės muzikos palikimą nuo ankstyvojo baroko iki romantizmo priešaušrio, siekdami klausytojus supažindinti su rečiau atliekamais ar mažiau žinomais muzikos istorijos šedevrais. Jo repertuare – skirtingų epochų vokaliniai-instrumentiniai ir sceniniai kūriniai. Kolektyvas į savo akiratį įtraukia ir kitus muzikos žanrus, tokius kaip madrigalas, kantata, simfonija ir sakralinė muzika. Kintančios sudėties ansamblis rengia pasirodymus ir dalyvauja sceninių kūrinių pastatymuose visame pasaulyje.

„Les Talens Lyriques“ taip pat dažnai lankosi Paryžiaus priemiesčių vidurinėse mokyklose. Vykdydami novatoriškų edukacinių iniciatyvų programą, ansamblio nariai supažindina moksleivius su jų atliekama muzika.

Programoje „Bachas ir Prancūzija“ mezgamas išraiškingas muzikinis dialogas tarp Vokietijos ir Prancūzijos.

Balandžio 19 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Dangiškasis gyvenimas“

Tarptautinę karjerą sėkmingai darantis operos solistas Kostas Smoriginas dainuoja Londono karališkajame operos teatre „Covent Garden“, kituose prestižiniuose Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV operos teatruose. Jį galima laikyti tikru W. A. Mozarto operų ekspertu. Solisto sukurtų vaidmenų sąraše – net keli Mozarto operų personažai, kuriuos jis įkūnijo  Milano „La Scala“ teatre, Ekso Provanso festivalyje, Bordo operos teatre, Santjago miesto operoje, Tulūzos Kapitolijaus teatre. Vašingtono nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei „Vilnius City Opera“ scenoje.

W. A. Mozarto operų „Don Žuanas“, „Figaro vedybos“, „Visos jos tokios“ arijas K. Smoriginas pasirinko ir pirmojo pasirodymo Klaipėdos koncertų salėje programai. Solistui akompanuosiantis Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncerte dar įgarsins Gustavo Mahlerio IV simfonijos partitūrą. Kadaise G. Rinkevičiaus dėka Lietuvoje prasidėjo G. Mahlerio kūrybos recepcijos istorija. LVSO  ne kartą yra atlikęs visas šio kompozitoriaus simfonijas. Solo partiją Mahlerio kūrinyje dainuos ir Mozarto operų arijose koloratūromis žavės solistė Lina Dambrauskaitė.

Balandžio 21 d., penktadienis, 18.30 val.
„Kišeninės simfonijos“

„Kurdami turėtume galvoti, kaip menas gali padėti visuomenei. O visuomenė nėra mažas menininkų būrelis, tai – mes visi“, – praėjusį rudenį lankydamasis Lietuvoje kalbėjo vokiečių kompozitorius ir muzikos prodiuseris Svenas Helbigas. Nuostabu tai, kad šis savitas kūrėjas renkasi ne tik garsias didmiesčių scenas, bet ir paprastas koncertų sales. Savo muzika jis kviečia žmones ir jie ateina jo paklausyti. Pasirodymuose jis sujungia gyvą klasikinio orkestro ar choro skambesį su elektronika, pritaiko tinkamą apšvietimą ar vizualizacijas. Visame pasalyje vykstantys jo koncertai sutraukia minias žmonių.

Klaipėdos kamerinio orkestro ir S. Helbigo koncerte skambės jo „Kišeninės simfonijos“.  Autorius pats atliks elektronikos partiją, kurią papildys gyvais fortepijono bei vibrafono garsais.  Dvylika  orkestrinių miniatiūrų –  kaip ir dainos – trunka po 3–5 minutes. Jų partitūras gali įsidėti į kišenę ir jų klausyti kasdien, važiuodamas į darbą. Jų melodijos ir harmonijos iš karto prikausto dėmesį, nes primena kino muzikos takelius.

„Matau, kad žmonės yra atviri ir gali priimti sudėtingą muziką. Jei klausytojai gali pajusti, kad muzika yra skirta jiems, tai veikia“, –  sako S. Helbigas, savo kūryba randantis kelią į kiekvieno klausytojo širdį.

Kovo 29 d. „Klasikos fontanai“



Kovo 31 d. „Garsų kaskados“



Balandžio 5 d. „Vandens spalva“



Balandžio 7 d. „Pasija pagal Joną“



Balandžio 14 d. „Bachas ir Prancūzija“



Balandžio 19 d. „Dangiškasis gyvenimas“



Balandžio 21 d. „Kišeninės simfonijos“