Violončelės garsų magija

2018 Balandžio 27
1 val. 50 min.
14.00 - 18.00 €

Renginio pradžia: 18.30 val.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas

Dirigentas Georg Mark (Austrija)

Solistė Marta Sudraba (violončelė, Latvija)

Programa: Peteris Vasks  – „Buvimas“ violončelei ir styginiams,
Johannes Brahms – Simfonija Nr. 1



Festivalį vainikuojanti „Violončelės garsų magija“

Soluojančios violončelės garsai prieš kelias savaites skelbė „Klaipėdos muzikos pavasario“ pradžią, o balandžio 27 d., penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje jie paskelbs festivalio pabaigą. „Violončelės garsų magija“ – taip pavadinta būsima Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) programa. Modesto Pitrėno vadovaujamam LNSO šįkart diriguos austras Georgas Markas. Violončelės garsais užburs Austrijoje reziduojanti latvė Marta Sudraba. Žymi atlikėja pernai pavasarį buvo Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso komisijos narė, o šiemet atvyksta kaip solistė. 

Violončelės meną M. Sudraba studijavo Latvijos J. Vytuolio muzikos akademijoje, Londono „Guildhall“ muzikos mokykloje, Bazelio muzikos akademijoje ir Vienos muzikos akademijoje. Nuo pat orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrimo ji buvo šio kolektyvo violončelių grupės koncertmeisterė, dalyvavo koncertinėse gastrolėse ir įrašuose. M. Sudraba yra surengusi pasirodymų su įvairiais pasaulio kolektyvais, tarp kurių – Izraelio filharmonijos, Karališkasis „Concertgebouw“, Milano teatro „La Scala“ ir Rusijos nacionalinis simfoniniai orkestrai. Ji grojo prestižiniuose festivaliuose Aspene, Verbjė, Lokenhauze, Šlėzvige-Holšteine. Šiuo metu violončelininkė yra Vienos filharmonijos orkestro artistė.

M. Sudraba koncerte atliks savo tautiečio ir vieno ryškiausių kūrėjų Peterio Vasko kūrinį „Būtis“. Šio autoriaus muziką kritikai apibūdina kaip nuosaikiai modernią, kupiną nūdienos kontrastų, gyvenimo ir būties klausimų, gamtos įvaizdžių. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones. Man rūpi ekologijos problemos. Regis, žmonės nepastebi, kokį gražų pasaulį sukūrė Dievas“, – sako kompozitorius. Jis, beje, 1970 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kontraboso klasę, o1963–1974 m. griežė kontrabosu dabar jo kūrinį atliksiančiame LNSO.

Dirigentas G. Markas dažnai vadinamas muzikos filosofu, nes, be smuiko ir dirigavimo, yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir psichologijos studijas. Jis yra dirigavęs įvairių šalių kolektyvams, tarp jų – Sankt Peterburgo, Nagano, Bergeno filharmonijų, „Nippon Yomiuri“, Tulūzos, Lietuvos nacionaliniai, Trondheimo, Oslo radijo, Slovakijos, Flandrijos filharmonijų, Reino krašto-Pfalco valstybinis, Venesuelos Simóno Bolívaro jaunimo, Graco ir kt. simfoniniai, Vienos kamerinis orkestrai. Dirigentas surengė pasirodymų Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos, Norvegijos, Suomijos, Lietuvos, Japonijos, Pietų Korėjos, Venesuelos, Rusijos koncertų salėse.

G. Marko repertuare svarbi vieta tenka Vienoje kūrusiems kompozitoriams, taip pat P. Čaikovskiui ir D. Šostakovičiui. Nemažai laiko G. Markas skiria pedagogikai, vadovauja Vienos universiteto konservatorijos dirigavimo klasei, o savo pedagoginėje praktikoje modernias atlikimo technikas derina su vienietiška tradicija.

Koncerto programai dirigentas pasirinko Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 1. Daugiau nei 20 metų rašęs šį kūrinį J. Brahmsas guodėsi: „Net neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“ Tačiau po premjeros kritikai kalbėjo, kad Brahmso simfonija pratęsė Vienos klasiko mintis ir šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.

Vis dėlto Brahmsas nebuvo radikalus simfonijos žanro reformatorius, jis neatsisakė klasikinės kūrinio struktūros – simfoniją sudaro tradicinės keturios dalys, kiekviena parašyta laikantis griežtų klasikinių formų. Tačiau veikalo muzikos kalba, melodijos, tembrų deriniai, harmonijos sąskambiai byloja, kad kompozitorius meistriškai jungė romantinį polėkį su klasikine darna.

LNSO kasmet keliskart atvyksta į Klaipėdą, o iš viso surengia apie 50 koncertų. Tęsdamas ilgametes tradicijas jis svariai prisideda prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, tiek skatindamas Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, tiek pamalonindamas klausytojus stambių žanrų opusais ar simfoninėmis miniatiūromis.

Ilgametes tradicijas tęsiantis festivalis  „Klaipėdos muzikos pavasaris“ magiškais violončelės garsais atsisveikina su ištikimais klausytojais. Iki naujų susitikimų kitąmet!