„Smėlio laikrodžiai“

Gegužės 3
1 val.
10 €

Renginio pradžia: 19.00 val.
Renginio vieta:
Klaipėdos dramos teatro didžioji salė
(Teatro g. 2)

Idėja ir muzika Justė Janulytė
Vaizdo režisierius Luca Scarzella (Italija)
Vaizdo režisieriaus asistentas Michele Innocente (Italija)

Elektronika: Michele Tadini, Antonello Raggi (Italija)

Scenografė Jūratė Paulėkaitė
Šviesos dizainas: Eugenijus Sabaliauskas, Vilius Vilutis

Atlikėjai:  „Gaida Ensemble“ solistai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Justas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė (violončelės)


"...gražiausia misterija..."
Will Robin, Seated Ovation Blogspot
 
"Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai iš šiuolaikinės muzikos koncerto
išeini ramus, patenkintas ir be įkyrių klausimų."
Andrius Maslekovas, Literatūra ir menas
 
"Muzika tarytum išnyra iš neįžvelgiamų tolių, vos pastebimai artėja 
klausytojo link, pagaliau persmelkia jį kiaurai, pereina visas ląsteles,
išjudina atomus, paskui pamažu nutolsta, kol visai išnyksta horizonte.
Kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos,
kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kitą."
Jūratė Katinaitė, Antena
 
 

Kompozitorės Justės Janulytės sumanytas ir kartu su lietuvių bei italų menininkais įgyvendintas projektas „Smėlio laikrodžiai“ apibūdinamas kaip garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras. Pasak autorės, jame „tyrinėjamos akustinės, vizualinės bei simbolinės smėlio laikrodžio fenomeno prasmės. Muzikinė idėja vizualizuojama pasitelkus specialiai sukurtas cilindrines tiulio uždangas, ant kurių projektuojami vaizdai bei šviesų efektai išplečia, transformuoja atlikėjų būvį scenoje, kuria fikcijas ir įtraukia publiką į įvairias  suvokimo patirtis“.

J. Janulytės muziką lydi įspūdingos Luca‘o Scarzella‘os videoprojekcijos. „Smėlio laikrodžiais“ pavirstančiose tiulio instaliacijose griežia violončelininkai, lydimi gyvosios elektronikos.

„Muzikinio kūrinio akustinė pradžia pamažu sodrinama dauginant gyvai įrašinėjamos medžiagos kiekį, kol stiprėjant gyvosios elektronikos poveikiui atlikėjai galiausiai „uždūsta“ apsemti virtualios garsinės materijos. Panašiu keliu vyksta ir videoprojekcijų vaizdų transformacijos procesas, – teigia L. Scarzella. Beje, visi vaizdai sukurti ne kompiuterio pagalba, tai – nufilmuoti realūs reiškiniai.

J. Janulytės muzika skambėjo Europoje, JAV bei Kanadoje, buvo įtraukta į Pasaulio naujosios muzikos dienų (Švedija), svarbių užsienio ir Lietuvos muzikos festivalių programs.                      Dauguma autorės kūrinių, parašytų monochrominiams ansambliams, yra lėtos faktūrinių, dinaminių, tembrinių, ornamentinių gestų metamorfozės. Balansuodama tarp minimalizmo ir sonorizmo estetikų, J. Janulytė kuria akustines optinių idėjų metaforas, tyrinėja vizualinę muzikinių reiškinių prigimtį garsą bei vaizdą sulydančiuose darbuose. Tarp pastarųjų yra ir „Smėlio laikrodžiai“, sulaukę didelio užsienio festivalių prodiuserių ir žurnalistų susidomėjimo. Po 2010 m. įvykusios premjeros „Gaidos“ festivalyje Vilniuje jie skambėjo svarbiausiuose Europos naujos muzikos festivaliuose bei Australijoje. 2011 m. jų klausėmės „Permainų muzikoje“.

Kuo publiką patraukia „Smėlio laikrodžiai“? Projekto sėkmė užkoduota ypatingoje muzikos ir vaizdo sąveikoje, kuri sukuria visiškai naują meninę kokybę ir tiesiog užburiančią atmosferą.