XLIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

2018 m. kovo 29–balandžio 27 d.
 
„Klaipėdos muzikos pavasaris“ – didingas klasikos skambesys


Kovo 29 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-mečiui
„Baltijos giesmė“

Lietuva, Latvija ir Estija prieš 100 metų pasuko nepriklausomybės keliu. Šią svarbiausią 2018-ųjų metų progą minės festivalį pradedanti programa „Baltijos giesmė“. Joje skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai, kuriuos interpretuos trijų Baltijos šalių atlikėjai. Vienijanti gija bus Klaipėdos kamerinis orkestras, kurio meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus  ir violončelių grupės koncertmeisteris Glebas Pyšniakas grieš solo partijas Arvydo Malcio kūrinyje „Concerto grosso“. Beje, kūrinio autorius taip pat yra violončelininkas.
Puikus latvių pianistas ir kompozitorius Vestards Šimkus,turintis ir lietuviškų šaknų, su klaipėdiečių orkestru gros savo Fortepijoninį koncertą.
Atliekant žymiausio Estijos kompozitoriaus, šalies muzikos simboliu tapusio Arvo Pärto kūrinį Te Deum“ prie orkestro prisijungs ir Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Visą baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, savo plačia koncertine veikla nuolat tiesiantis tiltus ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp skirtingų tautų visame pasaulyje.

Balandžio 6 d., penktadienis, 18.30 val.
Lietuvos valstybės 100-mečiui
„Kuriame Lietuvai“

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Donatas Katkus pernai kolektyvo lyderio postą perleido jaunesniam kolegai Modestui Barkauskui. Šis netrukus dar kartą įrodė savo profesionalumą ir pateisino pasitikėjimą: laimėjo Bronzinę batutą – prestižinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso Lenkijoje apdovanojimą.
Ant M. Barkausko ir vilniečių orkestro pultų šįkart bus tik lietuvių autorių kūriniai. Kolektyvas jau daug metų yra pelnytai giriamas už pagarbų dėmesį tautiečių kūrybai. Juk muzika gyvena tik tada, kai ji skamba.
Programa „Kuriame Lietuvai“ pristatys plačią retrospektyvą, pradedant dabarties lietuvių muzikos klasiko, pernai 80-metį paminėjusio kompozitoriaus, pedagogo Osvaldo Balakausko ir baigiant kompozicijos studijas Didžiojoje Britanijoje pradėsiančio Ryčio Juškaičio kūriniu. Efektingus Ramintos Šerkšnytės ir Gintaro Sodeikos opusus su orkestru gros Liudas Mockūnas, saksofonininkas ir kompozitorius, kurio vardas, pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, „garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą“. Skambės ir jauniausios kartos kūrėjo Dominyko Digimo muzika, susižėrusi net 3 apdovanojimus 2017 m. geriausio lietuvių kompozitoriaus kūrinio rinkimuose.
Patyręs profesionalų ansamblis fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras interpretuos Loretos Narvilaitės kompoziciją, kurioje „nuolat pulsuojanti, besiveržianti į priekį ir aukštį garsų tėkmė sklaido debesis virš industrinio liūdesio miesto...“

Balandžio 11 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Itališkas desertas“

Festivalis klausytojus vilios gardžiu „Itališku desertu“. Nuo sniegu padegtų Alpių viršukalnių iki saulėtų smėlio paplūdimių prie Adrijos jūros besitęsianti šalis garsėja ne tik savo virtuve, mada, dizainu, architektūra, bet ir  aukšta muzikine  kultūra. Tos kultūros atstovas, smuikininkas  Domenico Nordio  atvyksta lietuvius sužavėti savo meistriškumu ir uždegti pietietišku temparamentu tiek klausytojus, tiek koncertinės scenos partnerius – Klaipėdos kamerinio orkestro narius.
Venecijoje gimęs atlikėjas nuo mažų dienų buvo vadinamas vunderkindu. Prestižiškiausiose pasaulio salėse su žymiausiais orkestrais ir dirigentais koncertuojantis smuikininkas 1988 m. laimėjo „Eurovizijos” jaunųjų atlikėjų konkurso Didįjį prizą, atvėrusį jam vartus į visą pasaulį. Smuikininkas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su garsiąja „Sony Classical“, kuri leidžia visus jo įrašus.
D. Nordio ir KKO koncerte skambės tik itališka muzika – nuo puošniosios Antonio Vivaldi, virtuozinės Niccolo Paganini iki žinomo kino filmų garso takelių autoriaus Nino Rota’os kūrinių.

Balandžio 13 d., penktadienis, 18.30 val.
Latvijos valstybės 100-mečiui
„Šiaurės pašvaistė“

Latvija yra artimiausia Lietuvos kaimynė, su kuria turime daug bendrų praeities patirčių, dabarties interesų ir ateities tikslų. Jos nepriklausomybės jubiliejų pažymėsime koncertu „Šiaurės pašvaistė“,kuriame pasirodyssavo šalį užsienyje dažnai reprezentuojantys kolektyvaiLiepojos simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Latvija“. KKS jau keletą metų artimai bendradarbiauja su Liepojos simfoniniu orkestru, keičiasi koncertinėmis programomis. Įspūdinga tai, kad šio kolektyvo veikla prasidėjo 1883 m., tai – ilgiausiai savo istorijos knygą rašantis orkestras Baltijos šalyse, kuriam nuo praėjusio rudens vadovauja dirigentas Gintaras Rinkevičius.
„Latvijos“ chorą KKS išgirsime pirmąsyk. Jis yra vienas ryškiausių švyturių Latvijos koncertinėje panoramoje, skleidžiantis aukštos jos chorinės kultūros šviesą po visą pasaulį. Tai didžiausias profesionalus chorinis kolektyvas Baltijos šalyse, pernai paminėjęs 75-ąsias veiklos metines.
Latviškąją programą diriguos vienas pagrindinių šalies dirigentų, „Latvijos“ choro meno vadovas Māris Sirmais. Jis net 11 kartų buvo pagerbtas Didžiuoju Latvijos muzikos apdovanojimu.
Koncerte skambės du stambios formos  opusai – Imanto Kalniņšo  Simfonija Nr. 7 beiĒriko Ešenvaldo  „Šiaurės pašvaitė“. Pastarajame kūrinyje chorui, simfoniniam orkestrui ir multimedijai nagrinėjamas optinis šiaurės pašvaistės fenomenas, kuriama jos garsinė vizija. Ar esate girdėję, kaip skamba šiaurės pašvaistė? Galbūt šis koncertas padės tai išsiaiškinti.

Balandžio 18 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Muzikos grožis ir galia“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, kitąmet minės 30-ąsias veiklos metines. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Ne veltui pradžioje kolektyvas vadinosi Jaunimo simfoniniu orkestru. Jauna valstybė, jauni orkestrantai, jaunas dirigentas ir didelės ateities viltys. Nors po 3 metų jam buvo suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, kolektyvas iki dabar tęsia jaunatviškas tradicijas.
Koncerte „Muzikos grožis ir galia“ LVSO pasirodys su talentingomis jaunosios kartos solistėmis Milda Tūbelyte (mecosopranas) bei Joana Daunytė (arfa). Abi jos žavi ne tik grožiu, muzikalumu, bet ir ypatingu darbštumu. Vokietijoje reziduojanti M. Tūbelyte per pastaruosius 5 metus parengė net 28 vaidmenis 24-iose operose Braunschweigo, Erfurto, Karlsruhes, Oldenburgo ir Kylio teatruose. Joana Daunytė yra daugybės muzikos festivalių dalyvė, nuolat muzikuoja kamerinėse programose, groja įvairių šalies orkestrų sudėtyje.
Kūrinių arfai ir simfoniniam orkestrui nėra gausu, tad publikai turėtų būti įdomu išgirsti argentiniečių kompozitoriaus Alberto Ginasteros Koncertą arfai ir orkestrui, išsiskiriantį autentiškais šokio ritmais. Pirmoje renginio dalyje dar klausysimės arijų iš Wolfgango Amadeuso Mozarto, Charleso Gounod, Jules Massenet operų, o antrojoje pasinersime į romantinės Antono Brucknerio IV simfonijos gelmę.

Balandžio 20 d., penktadienis, 18.30 val.
„Varšuvos simfonija“

Ilgamečiai kultūriniai ryšiai Lietuvą sieja ir su Lenkija. Lietuvių smuikininkės Dalios Kuznecovaitės pasirodymas su Varšuvos kameriniu orkestru „Sinfonia Varsovia“ puikus  abiejų tautų kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.
Šis kolektyvas susibūrė 1984 m., įkvėptas lordo Yehudi Menuhino, su kuriuo gastroliavo po visą pasaulį. Per ilgus gyvavimo metus orkestras grojo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje. Jo veiklai ypatingą įtaką daro bene reikšmingiausias dabarties lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, nuo 2003 m. kolektyvo meno vadovas ir dirigentas.
Šiais metais K. Pendereckis švenčia 85-metį, o Lenkija, kaip ir Lietuva, – valstybingumo 100-metį. Tad šia proga kaimynai dalijasi gražiausiais savo ir pasaulinės muzikinės kultūros pavyzdžiais, tarp kurių yra ir bendras akcentas – Grażynos Bacewicz kūrinys.
Iškili lenkų kompozitorė ir smuikininkė G. Bacewicz gimė lietuvio ir lenkės šeimoje. Jos brolis Vytautas Bacevičius – vienas iškiliausių lietuvių kompozitorių. G. Bacewicz laikoma pirmąja kompozitore moterimi lenkų muzikos istorijoje, kuri yra minima tarp žymiausių šalies kūrėjų.
Programoje „Varšuvos simfonija“ skambėsiančio garsaus lenkų romantiko Henryko Wieniawskio Koncerto smuikui ir orkestrui solistė – talentinga smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija Dalia Kuznecovaitė. Programą diriguos jaunosios kartos dirigentas Dawidas Runtzas, kelių prestižinių konkursų laureatas.

Balandžio 27 d., penktadienis, 18.30 val.
„Violončelės garsų magija“

Festivalio uždarymo koncerto pozicija šiemet teko Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Kasmet keliskart atvykstantis į Klaipėdą, o iš viso surengiantis apie 50 koncertų, LNSO tęsia ilgametes tradicijas, prasidėjusias dar 1940 m. Jis svariai prisideda prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, tiek skatindamas Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, tiek pamalonindamas klausytojus stambių žanrų opusais ar simfoninėmis miniatiūromis.
Koncerto programoje ryški latviškoji gija – savo tautiečio ir vieno ryškiausių kūrėjų Peterio Vasko kūrinio „Buvimas“ solo partiją grieš Marta Sudraba. Žymi atlikėja pernai pavasarį buvo Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso komisijos narė, o šiemet atvyksta kaip programos „Violončelės garsų magija“ solistė.
Modesto Pitrėno vadovaujamam LNSO šįkart diriguos Georgas Markas. Šis austrų dirigentas dažnai vadinamas muzikos filosofu, nes, be smuiko ir dirigavimo, jis yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir psichologijos studijas. Jo repertuare svarbi vieta tenka ir su Viena susijusiems kompozitoriams. Todėl būsimai programai dirigentas pasirinko Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 1. Daugiau nei 20 metų rašęs šį kūrinį J. Brahmsas guodėsi: „Net neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“ Tačiau po premjeros kritikai kalbėjo, kad Brahmso simfonija pratęsė Vienos klasiko mintis ir šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.

 

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ kviečia įkvėpti gyvybės iš klasikos šedevrų

 

Ar jūs laukiate pavasario?  Ar jūsų kalendoriuose jau suplanuotas kovo 29–balandžio 27 d. laikotarpis? Pasižymėkite, kad tuo metu į Klaipėdą ateis jis – „Klaipėdos muzikos pavasaris“! Visi 7 didingi festivalio renginiai švartuosis Klaipėdos koncertų salėje – didžiausiame pajūrio klasikinės muzikos uoste. Ekspresyvi ir galinga garsų jūra išsilies solistų virtuozų pasažuose, kerės simfoninių, kamerinių orkestrų bei choro koncertuose.

Festivalio programos savitumas – dėmesys Baltijos valstybėms, šiemet mininčioms nepriklausomybės 100-metį. Skambės žymiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų muzika, koncertuos garsiausi atlikėjai. Italijos muzikinei kultūrai atstovausiantis iškilus solistas muzikuos kartu su reprezentaciniu mūsų miesto orkestru, o talentingai lietuvaitei solistei akompanuos žymus Lenkijos orkestras. Vertingi kultūrų dialogai intriguos klausyti juos ir atrasti dar nepatirtas meno galias.

Kitas svarbus programos aspektas – dėmesys violončelei, kuri soluos festivalio atidarymo ir uždarymo koncertuose. Klaipėda nuo pernai palaipsniui tampa tikra violončelės sostine!

Kviečiame pasitikti pavasarį su muzika! Įkvėpkime gyvybės iš klasikos šedevrų ir atgimkime kartu su atbundančia gamta!

Kovo 29 d. „Baltijos giesmė“

Balandžio 6 d. „Kuriame Lietuvai“



Balandžio 13 d. „Šiaurės pašvaistė“

Balandžio 20 d.  „Varšuvos simfonija“