„CLAROS SCHUMANN SALONAS: Kolegos – konkurentai. Pianistų varžybos“

Birželio 16
1 val. 50 min.
10 €

Renginio pradžia: 18:30 val.

Clara Wieck – Guoda Gedvilaitė (fortepijonas, LietuvaVokietija)
Frederic Chopin Rokas Zubovas 
(fortepijonas)
Ferenc Liszt Jurgis Aleknavičius
 (fortepijonas)
Sigismund Thalberg Lukas Gedvilas
 (fortepijonas)

Programa: Clara Wieck, Robert Schumann, Frederic Chopin, Sigismund Thalberg, Ferenc Liszt,  Johann Peter Pixis, Henri Herz, Carl Czerny



XIX amžiaus pianistai-kompozitoriai: kuris geriausias?

XIX amžius – laikas, kai garsūs kompozitoriai neretai buvo ir puikūs fortepijono virtuozai. Vieną už kitą talentingesnius muzikus vienijo ryšiai su romantizmo meno sostine Paryžiumi. Birželio 16 dieną, penktadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salėje susirinkusi publika persikels į 1837 metus ir tam laikui įprastą muzikos pripildytą erdvę – saloną. Tai Guodos Gedvilaitės koncertų ciklas, apjungiantis muziką, teatrą, literatūrą ir dailę. Claros Schumann salone susitinka kompozitoriai, rašytojai, aktoriai, dailininkai, o istorinius personažus įkūnija profesionalūs muzikai ir jaunieji talentai. Svarbia salono dalimi vakaro matu taps ir klausytojai, kurie spręs, kuris pianistas-kompozitorius yra geriausias: Clara Wieck (Guoda Gedvilaitė), Frederikas Chopinas (Rokas Zubovas), Ferencas Lisztas (Jurgis Aleknavičius) ar Sigismundas Thalbergas (Lukas Gedvilas)?

Už garsių XIX a. menininkų pavardžių – juos atstovaujantys ne mažiau talentingi šių dienų lietuvių pianistai. Guoda Gedvilaitė šiuo atveju muzikų susitikimų organizatorė Clara Wieck – būsimoji Clara Schumann, kompozitoriaus R. Schumanno žmona. Garsi Vokietijos pianistė ir kompozitorė muzikos verslo subtilybių išmoko iš tėvo ir įgavo gerą muzikinį išsilavinimą. Ji buvo viena iš nedidelio skaičiaus to meto viešai koncertavusių pianisčių moterų, taip pat viena iš nedaugelio, atlikdavusių kūrinius iš atminties.

Guoda Gedvilaitė prisipažįsta, jog bent penketą metų eina į sceną, įsivaizduodama esanti Clara, o ne Guoda. „Tuomet tarytum pranyksta visos nereikalingos mintys, egocentriškumas; įsivaizdavimas, jog esu toji kompozitorė, kurios muziką atlieku, padeda man geriau susilieti su muzika, įsigilinti į ją“,- teigia pianistė. G. Gedvilaitė yra susijusi ir su Claros gimtine Vokietija, nes didžiąją laiko dalį praleidžia būtent šioje šalyje. Pianistei ypatingi du miestai – gimtieji Druskininkai ir Bad Wildungen (Vokietija), todel šiuo metu ji dirba stiprinant miestų kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą. Žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose pasirodanti įvairių konkursų laureatė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu jos atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai – ne tik žymūs klasikinės muzikos atstovai, bet ir aktoriai, baleto artistai arba džiazo instrumentalistai.

Claros konkurentas – Frederikas Chopinas – lenkų pianistas ir kompozitorius, sėkmingiausią karjeros dalį praleidęs Paryžiuje. Vieno ryškiausių XIX a. kūrėjo didžioji kūrybos dalis skirta būtent fortepijonui. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Visų šių sugebėjimų nestinga Rokui Zubovui – žinomam Lietuvos pianistui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkiui. Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu jis tapo M. K. Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju ir pelnė specialų prizą už geriausiai atliktus Čiurlionio kūrinius. Būtent prosenelio kūrybinis palikimas užima ypatingą vietą pianisto repertuare. Kaip solistas ar kamerinių ansamblių narys R. Zubovas yra koncertavęs Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Rusijoje ir kitur. Atlikėjas organizuoja įvairius kultūrinius renginius, rengia festivalius, bendradarbiauja muzikinėje spaudoje. Įsikūnyti į praeities genijaus vaidmenį R. Zubovui nėra naujiena – jis 2013 m. atliko M. K Čiurlionio vaidmenį biografinėje dramoje „Laiškai Sofijai“.

Vengrų muzikos klasiko Ferenco Liszto kūrybinė veikla truko daugiau kaip 60 metų ir turėjo didelę įtaką Europos muzikos raidai. Kūriniams būdingas romantiškas pakilumas, emocingumas, ekspresyvi, vengrų liaudies muzikai artima melodika; juose yra filosofinių apibendrinimų, sąsajų su kitomis meno šakomis, dažnai linkstama į improvizaciją. F. Lisztą įkūnysiančio Jurgio Aleknavičiaus repertuare gausu romantinės muzikos fortepijoninių šedevrų – tokių, kaip Liszto – išpuoštų žėrinčiais pasažais ir įvairiausiais tembrais spindinčiomis garsų harmonijomis. Jo atliekami klasikos opusai pasižymi ypatinga filosofija ir intelektualiniais ieškojimais. Pianistas yra koncertavęs Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Kinijoje.

Sigismundas Thalbergas buvo vienas geriausių amžiaus vidurio pianistų virtuozų. Jis mėgdavo atlikti įvairių operų įkvėptas nuosavas kompozicijas, net pats parašė porą operų. Tačiau jos nebuvo tokios sėkmingos, kaip fantazijos Verdi, Mozarto, Rossinio ar kitų kompozitorių operų temomis. Keletą tokių kūrinių C. Schumann salone atliks Lukas Gedvilas – pianistas, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje. tarptautinių konkursų Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje laureatas. Jis užsiima ne tik soline veikla, bet ir dalyvauja projektuose, festivaliuose, sujungiančiuose skirtingas meno kryptis, taip pat groja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyse. Šiuo metu pianistas mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Prisistačius visiems konkuruojantiems pianistams-kompozitoriams, antrojoje koncerto dalyje nuskambės ypatingas kūrinys. Retai atliekamas „Hexaméron“ variacijas F. Lisztui parašyti užsakė italų princesė Belgiojoso vienam labdaringam renginiui. Kompozitorius šias variacijas kurė, pasitelkęs ir kitus kolegas. Taip jas rašė net šeši kompozitoriai: Lisztas, Thalbergas, Chopinas, Carlas Czerny, Johannas Peteris Pixis ir Henris Herzas.

Pasak G. Gedvilaitės, „tai nebus įprastas koncertas, nes atlikėjų tikslas – kuo autentiškiau atkurti XIX a. saloną ir jo istorinius personažus“. Šie personažai ir už jų pasislėpę lietuvių pianistai lauks publikos nuosprendžio: kuris pianistas-kompozitorius geriausias? Kviečiame tapti šio išskirtinio vakaro, užbaigsiančio koncertinį sezoną salėje, dalimi!

Guodos Gedvilaitės sumanytas koncertų ciklas „Claros Schumann salonas“ nukelia į XIX amžių. Salone susitinka kompozitoriai, rašytojai, aktoriai, dailininkai, o istorinius personažus įkūnija profesionalūs muzikai ir jaunieji talentai. Salone skaitoma poezija, svečiai ir atlikėjai gyvai bendrauja ir diskutuoja apie muziką. Klausytojai ir žiūrovai tampa svarbia vykstančio veiksmo dalimi.
 
Ciklo programoje „Kolegos – konkurentai. Pianistų varžybos“ tarpusavyje rungsis 4 pianistai kompozitoriai Clara Wieck, Fredericas Chopinas, Ferencas Lisztas ir Sigismundas Thalbergas. Juos įkūnys Guoda Gedvilaitė, Rokas Zubovas, Jurgis Aleknavičius ir Lukas Gedvilas.

Antroje koncerto dalyje skambės Hexamerono variacijos, dėl savo sudėtingumo koncertuose retai sutinkamas kūrinys. Jis įdomus tuo, kad, be F. Liszto, jį kūrė dar penki kompozitoriai.

Kuris pianistas kompozitorius geriausias? Šiame salone  publika galės išrinkti jai labiausiai patikusį menininką.