Baltijos giesmė

2018 Kovo 29 Įvykęs renginys
1 val. 50 min.
10.00 - 14.00 €

Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-mečiui
Renginio pradžia: 18.30 val.

Klaipėdos kamerinis orkestras
Meno vadovas ir solistas Mindaugas Bačkus (violončelė)

Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“
Meno vadovas Tomas Ambrozaitis

Dirigentas Andres Mustonen (Estija)
Solistai: Vestards Šimkus (fortepijonas, Latvija), Gleb Pyšniak (violončelė)

Programa
Vestards Šimkus – Koncertas Nr. 1 fortepijonui ir styginių orkestrui 
Arvydas Malcys – „Concerto grosso“ 2 violončelėms ir styginių orkestrui
Arvo Pärt – „Te Deum“ chorui ir orkestrui



Bundanti Baltija budina pavasarį

Vertinga kūrybinė draugystė, geriausių Baltijos šalių atlikėjų komanda ir autorių kompozicijos – taip su dideliu trenksmu prasidės šių metų „Klaipėdos muzikos pavasaris“! Festivalis visu pajėgumu neria į svarbiausią 2018 metų reiškinį – trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečius. „Baltijos giesmė“ – tai iškilmingas atidarymo renginys, simbolizuojantis turtingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrinę draugystę. Koncertas vyks kovo 29 dieną, ketvirtadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Lietuviškoji programos dalis – tai Klaipėdos kamerinis orkestras, Arvydo Malcio kūryba, du violončelės meno meistrai – orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus ir neseniai violončelių grupės koncertmeisterio postą palikęs Glebas Pyšniakas, taip pat Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“. Latvijai atstovaus Vestards Šimkus, kuris skambins savo paties parašytą koncertą fortepijonui ir styginių orkestrui. Visą šį pulką atlikėjų valdys pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, o programa neapsieis ir be žymiausio estų muzikos genijaus pasaulyje – Arvo Pärto – kūrybos.

Vokiečių muzikiniame žurnale „Piano News“ latvis Vestards Šimkus buvo pavadintas vienu ryškiausių jaunosios kartos pianistų. Jis taip pat yra ir kompozitorius, o mokėsi pas įžymų Latvijos kompozitorių Pēterį Vaską. Kūrėją labiausiai įkvepia A. Skriabino, S. Prokofievo ir M. Ravelio muzika. Įdomu tai, jog V. Šimkus turi lietuviškų šaknų. „25% lietuvis su 100% lietuviška pavarde“ – taip savo lietuviškumą apibrėžia atlikėjas. V. Šimkaus senelis buvo lietuvis, kuris persikėlė į Liepoją Antrojo pasaulinio karo metais.

Koncerte bus pristatytas ir Arvydo Malcio opusas „Concerto grosso“ 2 violončelėms ir styginių orkestrui. Pasak autoriaus, jo „partitūra turi savotišką siužetą su savo dialogais, aleagorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu... Solistai kūrinyje yra savo gyvenimo istorijų pasakotojai, tai lyg savotiški personažai, kurių muzikinės charakteristikos pasižymi daugiabriauniškumu ir daugiaplaniškumu.“ Kūrinio solo partijas grieš M. Bačkus ir G. Pyšniakas.

Atliekant Estijos muzikos simboliu tapusio Arvo Pärto kūrinį „Te Deum“ prie klaipėdiečių orkestro prisijungs ir šiauliečių choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Šis kolektyvas yra vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų, gyvuojantis jau daugiau nei 40 metų.

Dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis, kuris yra daug kartų atlikęs A. Pärto „Te Deum“ (taip pat ir Klaipėdos koncertų salėje) yra sakęs: „A. Pärto kūryba atvėrė man naujas, anksčiau negirdėtos meditatyvios muzikos erdves. Jos ramybė, galinga įtaiga pakelia žmogaus dvasią į nepatirtas džiaugsmo dausas. Man teko didelė laimė artimai pažinti kompozitorių, aktyviai dalyvauti jo naujų kūrinių gimimo procese.“

Visą baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, savo plačia koncertine veikla nuolat tiesiantis tiltus ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp skirtingų tautų visame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais Andresas Mustonenas ypač išgarsėjo tarptautinėse scenose kaip dirigentas, pasižymintis stipria charizma ir užkrečiama energija. Vidinės energijos užtaisas patraukia ir įkvepia tiek jo kolegas, tiek publiką, o muzikinis rezultatas niekada nepalieka abejingų. Kaip dirigentas A. Mustonenas bendradarbiavo su daugeliu svarbių kolektyvų, o su Klaipėdos kameriniu orkestru jį sieja ilgametė kūrybinė partnerystė.

Šiais metais Baltijos valstybės intensyviai bendradarbiauja įgyvendinant įvairiausias kultūrines idėjas, vienos kitas sveikina ne tik skambiais žodžiais, bet ir dėmesiu rengiant koncertinius planus. Lietuva, Latvija ir Estija savo jubiliejams paruošė unikalias nacionalines programas, tačiau nepamiršo, kad labai svarbus tautų laisvės variklis buvo, yra ir bus mūsų tautų bendrumas. Koncertas „Baltijos giesmė“ – vienas šios bendros šventės vaisių.

Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį nepamirškime, kad tais pačiais metais ir Latvija bei Estija pasuko šiuo atsakingu keliu. Koncerte „Baltijos giesmė“ kartu tuo džiaukimės ir kurkime nepamirštamą muzikos vakarą!